Auksinė šventykla (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Japonų rašytojo Yukio Mishima romanas „Auksinė šventykla“ – tai šiuolaikinė alegorija apie žmogaus būties tragizmą. Romanas paremtas tikru įvykiu: 1950 m. jaunas vienuolis sudegino garsiąją Auksinę šventyklą Kiote. Ši istorija tapo jaudinančia istorija apie griaunančią grožio jėgą.

Mikčiojantis berniukas Midzogučis nepritampa prie aplinkinių. Klausydamas tėvo pasakojimų savimi nepasitikintis berniukas susižavi Kioto miesto įžymybe - Auksine šventykla. Šis pastatas tampa jaunuolio apsėdimu, tačiau ilgainiui jis ima pastebėti ir šventyklos trūkumus...

1950 m. liepos 2 d. Japoniją apskrieja tragiška žinia: ugnis sunaikino nacionaline vertybe laikytą Auksinę šventyklą – pastatą, kuris kelis šimtmečius išvengė gamtos kataklizmų, niokojančių karų ir net Antrojo pasaulinio karo aviacijos antskrydžių.

Padegėjas – vienuolis, kurio sielą apsėdo susižavėjimas pastatu, o įvykusi tragedija vainikavo jo fantazijas ir troškimus. „Auksinė šventykla“ - tai jauno dzenbudisto vienuolio kančios istorija, nulemta jo maniakiškos aistros ir destruktyvių minčių.

Romane „Auksinė šventykla“ netrūksta įtaigių psichologinių pasažų ir netikėtų atomazgų. Remdamasis tikra istorija, Yukio Mishima atskleidžia padegėjo mintis, gilinasi į jo vidinį pasaulį ir bando suprasti, kas nulėmė destruktyvų troškimą pasikėsinti į šešis šimtmečius stovėjusį architektūros šedevrą.

Rašytojo Yukio Mishima pasakojimo stilius ir vaizdinga kalba kuria nepaprastai įtraukiantį ir kartu jausmingą pasakojimą apie pagrindinio veikėjo - padegėjo Midzogučio asmenybę. Kuo artimiau jį pažįstame, tuo daugiau klausimų kyla.

Yukio Mishima (1925–1970) – žymus japonų rašytojas, dramaturgas, aktorius ir režisierius, tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Tai vienas ryškiausių XX a. Japonijos literatų, išgarsėjęs ne tik savo kūriniais, bet ir ritualine savižudybe – tūkstantinės minios akivaizdoje kardu perrėžė sau pilvą. Jo kūryboje atsispindi Japonijos kultūrai būdingas jausmingumas ir atidumas detalėms, tačiau įtempti ir įtaigūs siužetai, psichologinės įžvalgos tokie universalūs, kad išgarsino autorių visame pasaulyje.

„Mishima iš griuvėsių prikelia Kijotą, lygumas ir kalnus, vienuolynus, šventyklą ir ją suprantį miestą – kaip kadaise Viktoro Hugo pasakojimas apie Notre Dame katedrą prikėlė Paryžių.“
The Nation

Iš japonų kalbos vertė Dagija Kugevičiūtė