„Jeigu paskutinių dviejų dešimtmečių lietuvių dailiosios prozos literatūrą palygintume su miestu, tai Antano Vaičiulaičio kūriniai jame būtų elegantiškos šventyklos, stovinčios tarp kuklių, šiaudiniais stogais dengtų bakūžėlių. <...>
Paliekant šią metaforą noris pastebėti, kad Antano Vaičiulaičio kūriniai labai smarkiai išsiskiria iš kitų savo stilistiniu tobulumu ir formaline kultūra apskritai. Kuomet dauguma mūsų jaunesnės kartos beletristų tebeužsiiminėjo sentimentaliu gimtojo kaimo idealizavimu, toli gražu nepasiekdami nei Biliūno, nei Krėvės, nei Vaižganto lygio, Vaičiulaitis nuosekliai ir sistemingai pasiekė Vakarų Europos rašytojo formatą, nepasiduodamas populiariai „grįžimo į kaimą“ idėjai (kuri iš esmės buvo nesąmoningas atsilikimo idealizavimas) ir savo kūryboje išlaikydamas lietuvišką charakterį. (1949)“
Alfonsas Nyka-Niliūnas
Viršelyje - viena rašytojo mėgstamiausių nuotraukų: Antanas Vaičiulaitis laive Baltijos jūroje, tarp Helsinkio ir Talino (1979); po 39 metų jis grįžta į Lietuvą.
| Leidėjas: | Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas |
| Išleidimo metai: | 2006 |
| Knygos puslapių skaičius: | 197 |
| Formatas: | 15x21, minkšti viršeliai |
| ISBN ar kodas: | 9789955698272 |
| Žanras: | Literatūros memuarai |
Parašykite atsiliepimą apie „Būties harmonijos ilgesys. Antano Vaičiulaičio 100-osioms gimimo metinėms“
