Kriminalas ir kabaretas, 1 dalis

"Rašydamas šią knygą stengiausi pasiekti kaip galima didesnio tikroviškumo, todėl mano knygos personažai ne visada kalba ir mąsto taisyklinga šiuolaikine kalba. Jų kalboje yra ir tarmiškumo, ir vulgarumo, ir rusizmo. Kartais pavartoju ir kelis rusiškus žodžius, ypač iš lietuvių - Tarybinės armijos kareivių vartoto leksikono.
Tikėtina, kad šią knygą paims į rankas ir tie, kuriems mano personažų kalba ne visada bus suprantama. Todėl knygos pabaigoje pateikiau kai kurių pavartotų neteiktinų žodžių ir jų junginių žodinėlį."
Autorius

„Jonė sušnibždėjo palydovui:
- Išties, kabaretas - tai gyvenimas, gyvenimas - tai kabaretas.
- Taip, ir aš kartais nesusigaudau, ar esu aktorius scenoje, ar... Abu nutilo. Jonė mąstė apie meilės ir gyvenimo sąsajas - kaip tame spektaklyje - šiandieną tarsi tikra meilė, rytoj — tik kabaretas. Nejučia mintys nukrypo į dualizmą gyvenime, dualizmą scenoje... "

Žmogus gyvena tarsi spektaklyje:
- dar vakar gyveno ir mylėjo, dirbo ir laukė atostogų. Šiandieną- teismo laukiantis žudikas, bėglys;
- dar vakar gyveno ir mylėjo, šoko ir juokėsi. Šiandieną - jau po žeme.
- Dar vakar gerbiamas politikas. Šiandieną - skenduolis Nemune;
- dar vakar našlaujanti senutė. Šiandieną - mylimoji.

Man jau per šešiasdešimt. Kaip greit!
- Atrodo, tik vakar atpyliau trejus metus sovietų armijoje, laukiau nesulaukiau dembelio;
- atrodo, tik vakar mėgavausi sportu, džiaugiausi sportiniais trofėjais;
- atrodo, tik vakar dirbau mokslininku, didžiavausi mokslo darbais, išradimais;
- atrodo, tik vakar buvau politikas, gyniau žmonių laisves, teises ir teisėtus interesus.
- Šiandieną - jau pensininkas.

Manęs klausia:
- Ar tai ne apie tave? Atsakau:
- Gyvenimas - tai tikrovė...
- Knyga - tai kabaretas. Bet koks knygos personažų sutapimas su realiais žmonėmis tėra atsitiktinis.

Tai mano pirmasis literatūrinis bandymas. Neteiskite per griežtai,
Vladas Zalnerauskas