Kas yra muzikinė gama, ritmas ar metras, daugeliui iš mūsų, muziku ir nemuziku, žinoma jau nuo mokyklos laiku. Net jei ir nesugebame šių sąvokų grakščiai apibrėžti, tikriausiai gebame padainuoti do-re-mi-fa-sol-la-si-do ar paploti kokį nors ritmą. Tačiau kodėl yra toji muzikinė gama, dermė, kodėl joje dažniausiai yra septyni garsai, kodėl yra ritmas ir metras, kodėl dainos frazė trunka ne sekundę ir ne minutę (beje, kiek?..), kodėl Indijos ar Afrikos tautų muzikos (ar net lietuviškų sutartinių) ritmika, sąskambiai mums kartais atrodo keistoki? Kodėl gyva muzika skamba kitaip negu mechaninė?
Atsakymo neieškokime kur nors toli kosmose, gamtoje ar skaičių ekvilibristikoje. Jis čia pat - mūsų smegenyse, mūšų kūrybingajame vidiniame kompiuteryje, galingesniame už tūkstančius dirbtinių kompiuterių. Būtent smegenys, keliasluoksnė atmintis iš chaotiško oro ar kitokių virpesiu mišinio atsirenka kas joms svarbu - sukuria ir gamqą ir ritmą, ir daug kitų dalykų, kurie sudaro muziką; netgi „pataria" ausims, ką girdėti.
Ši knyga "Muzikinio aukščio ir laiko psichologija" pradeda pasakojimą, kaip mūsų smegenys kuria muziką. Ji apima kognityviosios muzikos psichologijos dalį - muzikinio aukščio ir laiko karalystę.
| Autorius: | Rytis Ambrazevičius |
| Leidėjas: | Lietuvos muzikos ir teatro akademija |
| Išleidimo metai: | 2018 |
| Knygos puslapių skaičius: | 224 |
| Formatas: | 17x24, minkšti viršeliai |
| ISBN ar kodas: | 9786098071429 |
| Žanras: | Knygos apie muziką, teatrą, šokį |
Parašykite atsiliepimą apie „Muzikinio aukščio ir laiko psichologija“
