Veidrodžio istorija

Kitados retas, brangus ir manieringas daiktas, šiandien veidrodis yra įprastas namų puošybos ar miesto architektūros elementas. Amžiams bėgant veidrodis patyrė daugybę susižavėjimą keliančių metamorfozių – nuo mažučio metalinio veidrodėlio, taip vertinto kilmingų damų, iki modernių mūsų civilizacijos veidrodžių, kuriuos šiandien matome visur.

„Veidrodžio istorija“ – tai ir žmogaus ryšio su savo atvaizdu, savo antrininku, istorija. Susiedamas tiesą su regimybe, bendrybę su atskirybe, veidrodis įkūnija aistras ir fantomus; vieniems tai yra dieviškumo atspindys, kitiems – gundymo ir iliuzijų įrankis...

Šioje knygoje „Veidrodžio istorija“ Sabine Melchior-Bonnet analizuoja įvairius veidrodžio simbolikos aspektus ir atskleidžia, kokią nepaprastą įtaką šis kasdienis daiktas padarė mūsų psichikai: garsioji „veidrodžio stadija“, kurios metu individas atranda save, čia įrašoma į ilgaamžę veidrodžio istoriją. Žaviu pasakojimo stiliumi autorė meistriškai supynė mokslą ir meną, literatūrą ir filosofiją, istoriją ir apmąstymus. Jau pati istorinės esė apie veidrodį idėja yra nuostabi. Juk tas kitados brangus, dabar banalus objektas atspindi mūsų civilizacijos nueitą kelią.

Santykis su veidrodžiu, ypač moteriai, yra dviprasmis. Tikra teisybė, kad ji „Nubunda gyvenimui, kai pamato savo atvaizdą“. Pasak Simone Weil, „labai graži moteris, žiūrėdama į savo atvaizdą veidrodyje, gali pamanyti, kad ji tokia ir yra, o negraži moteris žino, kad ji - ne vien šis atvaizdas“.

Sabine Melchior-Bonnet dėsto College de France Modernaus Vakarų mąstymo istorijos katedroje.