rugpjūčio 25 d., Edinburgas, Škotija) – škotų
filosofas, istorikas, empirizmo ir agnosticizmo šalininkas, vienas
ryškiausių Škotijos Apšvietos epochos
veikėjų.
Davidas Hume'as gimė pasiturinčio advokato, nedidelio dvaro savininko
šeimoje. Įgijo gerą išsilavinimą Edinburgo universitete.
Dirbo Anglijos diplomatinėse atstovybėse Europoje.
Kaip filosofas išgarsėjo 1739-1740 m., išleisdamas
pirmąsias dvi „Traktato apie žmogaus prigimtį“ dalis.
1741–1742 m. Hume'as išleido apmąstymų apie įvairias
socialines ir politines problemas rinkinį „Essays, Moral, Political,
and Literary“.
Davidas Hume'as parašė nemažai knygų įvairiomis temomis, o
taip pat ir aštuoniatomę Anglijos istoriją. Rašymas truko
15 metų. Kritikai pripažįsta Hume'as kaip iškilų
istoriką. Jo „Anglijos istorijoje“ pasakojami įvykiai nuo
Julijaus Cezario įsiveržimo iki 1688 m. revoliucijos. Tuo metu tai
buvo perkamiausia knyga.
1769 m. Edinburge Hume'as įkūrė Filosofijos draugiją, kurioje sau
skyrė kuklias sekretoriaus pareigas. Šios draugijos susiėjimuose
lankėsi Adamas Fergusonas, Adamas Smithas, Aleksandras Monro, Williamas
Cullenas, Josephas Blackas, Hughas Blairas ir kiti. Prieš pat
mirtį Hume'as parašė autobiografiją, kurioje save pavaizdavo kaip
sąžiningą, atvirą ir bendraujantį žmogų.
Hume'as tikėjo, kad žinojimas prasideda ir baigiasi mūsų patirtimi.
Kadangi patirtis visada apsiriboja praeitimi, mes negalime suvokti
ateities. Dėl tokių idėjų Hume'as buvo laikomas skeptiku.
Hume'as buvo pažįstamas, nors ir nelabai artimai, su
Jeanu-Jacques'u Rousseau.
1776 m. rugpjūčio 25 d. Davidas Hume'as mirė Edinburge nuo
žarnyno arba kepenų vėžio.